Geras humoro jausmas ir aktualios problemos. Manau filmas tikrai turėtų priverst žiūrovą susimąstyt tiek apie savo buitį, tiek apie globalinius dalykus.
Gražus filmas su palytėjimu aktualių temų, priešpriešų prieskoniu. Kur pinasi desperatiškumas ir tikėjimas, kad kažką dar galima padaryti dėl mūsų Žemės. Galbūt kažką pakeisti. Galbūt pradėti nuo savęs? O galbūt kažką daryti dėl savęs, bet tuo pačiu atrasti, kad rūpi ne tik tu pats sau.
Labai lengvai susižiūrinti pracūzų komedija, kurioje ieškant galima rasti ir rimtesnių temų, bet nepamokslaujanti. Patiks ir tiems, kurie paprastai nelabai domisi Kino Pavasario filmais.
Žavus, linksmas, subtilaus jumoro, netgi kai kur pabrėžtinai pasišaipant iš šių dienų aktualijų, gyvenimo absurdo. Labai smagiai žiūrėjosi. Prisijuokiau !
Filmas tikrai lengvo turinio verčiantis nusišypsoti, bet ne kvatotis. Gal labiau tinkamas žiūrėti namuose, ne kino teatre: nereikalaujantis specialaus garso ar atmosferos.
Lengvas, juokingas filmas visiems. Ką prancūzai moka, tai kurti komedijas. Buvo paliestos kelios rimtos temos, parodant jas iš skirtingų pusių. Filmas patiko, tik tikėjaus užbaigtesnio šių temų išpildymo filmo pabaigoje.
Nelaimėliai, arba likimo bruoliai. Filmas, apie tai, kaip visiškoje neviltyje gali sutikti žmogų, su kuriuo sies stiprus rišys. Juk dviese visada smagiau. Ir viena nelaimė gali privesti visiškai atsitiktinai susipažinusius žmonės prie įdomios ir įtraukančios gyvenimiškos kelionės. Kuri parodys, kas pasiruošęs nuimti nuo veido kaukės ir parodyti savo tikrąjį aš. Juk visus tuos žmonės supa vienas tikslas...
Smagus filmas, kuriame telpa ir jaunatviškas lengvumas, ir rimtesnės šių laikų temos, o labiausiai - kaip ir kiekvienas filmas - apie nesibaigiančius tarpusavio santykių labirintus, kuriuose taip ieškome kitų, o galiausiai atrandame save.
Lengvos komedijos, rimtų temų, vietomis jautrus ir labai satyros persmelktas filmas. Vertas dėmesio žmonėms, kurie nevengia gyvenimiškos ironijos, net ir rimtose temose, tokiose kaip klimato kaita ir žaliojo judėjimo svarba. Šiame filme, tikrai to netrūksta, iš kitos barikadų pusės parodomas žmonių supratimas apie žaliąjį judėjimą, kurie nesupranta šio judėjimo esmės. Visą filmą jautėsi labai taiklios, komiškos diskusijos, kurios rutuliojo visą filmo eigą. Nors filmo gale, tiesa, trūko gilesnio užbaigtumo, bet suprantant filmo kūrėjų norą neužsivelti į romantinių ir draugystės santykių dramas, jie filmą užbaigė pozityviai, taip kaip ir ėjo visas filmas.
Vakar su 15 m.dukra žiūrėjom. Šiek tiek nuogastavau, kad ji dar gali nesuprasti filmo temos, bet, mano nuostabai, gal savaip, bet tikrai suprato :) 😀 Labai mudviem patiko garso takelis ir,žinoma, pagrindinių aktorių darbas puikus.
Lengvas filmas, paliečiantis aktualias temas bei parodantis dvi medalio puses (kai esi minimalistas "iš reikalo" ir kai "iš idėjos"). Skirtas plačiai auditorijai.
Filmo aprašymas neatitiko aprašymo. Ėjau žiūrėti lengvos komedijos. Labai nepatiko, kad šaipomasi iš žaliųjų judėjimo, jų idėjų. Tačiau priverčia susimąstyti, kiek žmonių gali pasinaudoti svetimomis idėjomis savanaudiškais tikslais.
Per prancūziško humoro prizmę paliesta nemažai aktualių ir rimtų temų. Malonus žiūrėti, graži muzika, neištęstas, subalansuotas rimtų temų ir romantikos/humoro.
Iš kultinių “Neliečiamųjų” režisieriaus Olivier Nakache tikiesi daugiau, o gauni gana skystoką prancūzų komediją, pašiepiančią žaliųjų klimato gelbėtojų judėjimą, išryškinčią kitus visuomenės skaudulius ir besibaigiančią banalia meile Paryžiuje…
Puikus, lengvas ir linksmas prancūziškas filmas, kadangi filmas paliečia klimato kaitos temą - tai labai patiko. Jeigu norisi lengvos komedijos, atliepiančios šių dienų aktualijas tikrai rekomenduoju pamatyti.
Superinis filmas. Kadangi man pačiai asmeniniame gyvenime artimas minimalizmas ir aplinkos tausojimas, tai puikiai "lipo" idėjiškai. Ir labai geras humoras.
Geras nebanalus ir tragikomiškas filmas apie gyvenimą griaunančias (arba ne) iliuzijas. Po filmo nenustojau apie jį galvoti :) iš pirmo žvilgsnio lengvas, o iš tiesų - verčiantis susimąstyti. Siūlyčiau eiti, jei nesinori "sunkaus" filmo, einate su kuo nors, kas anksčiau Kino pavasaryje nesilankė arba nežinote, kas tam žmogui patinka.
Linksmas, lengvas, bet temų įvairove turtingas. Apie du bičus, kurie dėl nemokamo alaus ir traškučių prisijungia prie žaliųjų aktyvistų grupės. Apie perlenktą lazdą bandant kovoti dėl savo požiūrio ir nuomonės. Apie tai, kas per daug ir nesveika.
Nuo pat pirmųjų minučių prikaustė dėmesį. Nors beveik visas filmas gana pozityvus ir lengvas, jame paliečiama daug svarbių temų. Tikrai verta pamatyti!
Iš pažiūros ganėtinai lengvo žanro prancūziškas filmas, tačiau tuo pačiu atskleidžiantis daug gilių tiek Prancūzijos, tiek šiuolaikinės visuomenės problemų. Privers ir susimąstyti, bet ir skaniai prisijuoksite.
Galvojau kaip geriausiai apibūdinti filmą, neišduodant visos filmo esmės ir neatskleidžiant per daug siužeto detalių. Tai - kitokia komedija, kuri su savimi nešasi ir savotišką komandiškumo, fakto, kad žmogui visada reikia žmogaus, kad kartu veikti - smagiau ir turiningiau ir kt. Puiki prancūzų komedija, turinti savito prieskonio. Lengvai ir skaniai ,,suvalgiau" šį filmą;
Maloniai sužiūrėtas, prajuokinęs, nenuobodus, žavintis muzikos takeliu ir žaviais aktoriais. Patiko, kad jo pabaiga nepaliko begalės neatsakytų klausimų, viskas organiškai susidėliojo. Rekomenduočiau ieškantiems lengvai žiūrimo turinio, bet ir norintiems po filmo kažką išsinešt mintyse.
Filmas apie tuos, kuriems rūpi ką paliksime po savęs, ir tuos, kurie tvarkosi kasdienybėje prikauptas “šiukšles”. Kol svarbiausias lieka ryšys su kitu. Daug juoko, kokybiška vaidyba, puikus garso takelis, ir KP klasika - diskusijos po filmo. Penktadienio vakarui tobulas pasirinkimas:))
Filme buvo visko ko reikia puikiam prancūziškam filmui - daug gero humoro, protestų, Paryžiaus ir, žinoma, meilės. Senai jau neteko tiek juoktis kino salėje.
Komediografus, prancūzus scenaristus ir režisierius Toledano ir Nakache KINO PAVASARIS drąsiai galėjo pristatyti MEISTRŲ programoje. Ko jau ko, bet pasirinktame kūrybiniame žanre jiems meistriškumo netrūksta. Priminus, kad jų 2012 m. festivalyje pristatytas linksmas „NELIEČIAMIEJI“ tapo didžiausiu hitu, laimėjo žiūrovų simpatijų prizą ir paliko neišdildomus įspūdžius apie visiškai skirtingų, gyvenime realių personažų draugystės istoriją.
Rodėsi, kad po tokio „pataikymo į dešimtuką“ neišvengiamai kartelė nusileis, nes tokios sėkmės paprastai prislegia autorius. Bet naujausia ši komedija įrodo, kad profesionalumo lygį ir kūrybinės potencijos demonstravimą visai įmanoma tęsti.
Pradžioje atrodo, kad filmas bus apie „perlenkiančius lazdą“ jaunus kovotojus už mūsų planetos išlikimą. Bet tai tik esminis fonas filme. Vienok negalima nesižavėti autoriais, kai neneriant į gylį, visas problemas rodant paviršutiniškai ir satyriškai, pasakoma daug išminties. Apie kovotojus už ekologiją ypač ryškiai – kraštutinumai jų kovoje atrodo ir komiškai, ir durnai. Būtent išjuokiami tie, kurie neranda kitų būdų kovoti prieš visuomenės ydas, kaip apipilti Luvre sriuba Leonardo Džokondą...
Papuolę į vienodas bėdas, filmo herojai savų interesų vedini papuola ir į šių kovotojų už Planetą „pinkles“. Lietuvai tinka ypač taikliai parodomas lošimo ligos pakirstas „stepukonis“. Neužmirštamas aktorius iš filmo „SKAFANDRAS IR DRUGELIS“ Mathieu Amalric įkūnija finansų konsultantą, besiveržiantį bent 10 minučių palošti. O kad taip lietuviškos lošimo bendrovės elgtųsi, kaip filme parodyta prancūziška!! :)
Ieškantiems gyvenimo aktualijų vaizdavimo rimta kino kalba ši komedija gali ir neatitikti pilnų lūkesčių, bet ieškantiems kino pramogai, „METAI BUVO SUNKŪS“ turėtų tapti hitu! Prie to prisideda ir ypač profesionali kinematografija, ir išskirtinis muzikos takelis. Paklausykite: https://www.youtube.com/playlist?list=PLAcBKXxlc0plWGLp2ZkQHDj1CkJAJThXK
Puiki prancūzų komedija, turinti savito prieskonio. Lengvai ir skaniai ,,suvalgiau" šį filmą;
Rodėsi, kad po tokio „pataikymo į dešimtuką“ neišvengiamai kartelė nusileis, nes tokios sėkmės paprastai prislegia autorius. Bet naujausia ši komedija įrodo, kad profesionalumo lygį ir kūrybinės potencijos demonstravimą visai įmanoma tęsti.
Pradžioje atrodo, kad filmas bus apie „perlenkiančius lazdą“ jaunus kovotojus už mūsų planetos išlikimą. Bet tai tik esminis fonas filme. Vienok negalima nesižavėti autoriais, kai neneriant į gylį, visas problemas rodant paviršutiniškai ir satyriškai, pasakoma daug išminties. Apie kovotojus už ekologiją ypač ryškiai – kraštutinumai jų kovoje atrodo ir komiškai, ir durnai. Būtent išjuokiami tie, kurie neranda kitų būdų kovoti prieš visuomenės ydas, kaip apipilti Luvre sriuba Leonardo Džokondą...
Papuolę į vienodas bėdas, filmo herojai savų interesų vedini papuola ir į šių kovotojų už Planetą „pinkles“. Lietuvai tinka ypač taikliai parodomas lošimo ligos pakirstas „stepukonis“. Neužmirštamas aktorius iš filmo „SKAFANDRAS IR DRUGELIS“ Mathieu Amalric įkūnija finansų konsultantą, besiveržiantį bent 10 minučių palošti. O kad taip lietuviškos lošimo bendrovės elgtųsi, kaip filme parodyta prancūziška!! :)
Ieškantiems gyvenimo aktualijų vaizdavimo rimta kino kalba ši komedija gali ir neatitikti pilnų lūkesčių, bet ieškantiems kino pramogai, „METAI BUVO SUNKŪS“ turėtų tapti hitu! Prie to prisideda ir ypač profesionali kinematografija, ir išskirtinis muzikos takelis. Paklausykite:
https://www.youtube.com/playlist?list=PLAcBKXxlc0plWGLp2ZkQHDj1CkJAJThXK