Nežinau ar per pastaruosius metus esu ką nors gražesnio mačiusi. Filmą - koncertą žiūrėjau Operos ir baleto teatre (ačiū Kino pavasari!), tad jaučiausi taip, lyg būčiau turėjusi galimybę grįžti laiku atgal ir pamatyti muzikos genijų Ryuichi Sakamoto dar gyvą, atliekantį paskutinį savo gyvenimo koncertą. Šis filmas - transcendentinė patirtis. Visas tas 103 minutes mintys nešė per visus gyvenimo etapus, aplankytas vietas, sutiktus žmones. Kitaip negaliu pasakyti, Sakamoto muzika yra gyvenimo muzika, santrauka gražiausio, ką per gyvenimą galime patirti. Į šį filmą ne eikit, o bėkit!
Koncertas, kuris užburia ir nutildo žiūrovų salę, nei saldainių popierėlių šnarėjimo, nei popkornų traškesio nebuvo. Būties ir nebūties buvimas šalia. Jautrus Maestro atsisveikinimas.
Man šis filmas buvo ir pirma pažintis su kompozitoriumi. Visą filmą neapleido nostalgiškas jausmas, išėjimo nuojauta, perpinta vienatvės ir liūdesio atspalviu. Maestro rankos nuostabios-jose išreikšta viskas. Ir iš tikrųjų, tiesiog nuostabu, kaip tos dvi Žmogaus rankos gali atlikti stebuklus, taip pat kaip ir žiaurumus. Turime rinktis, ką kuriame pasaulyje. Verčiantis susimąstyti filmas.
Kompozitoriaus atsisveikinimo filmas - koncertas - meditacija, kur liejasi nuostabi užburianti muzika… Negali atplėšt akių nuo Sakamoto veido ir rankų. Jautru. In memoriam.
Kiek žvaigždučių gali būti vertas visas žmogaus gyvenimas? Visas kiek yra danguje! Nuostabus koncertas, jautriai sūnaus nufilmuotas ir padovanotas pasauliui. Verkiau kaip kūdikis viso koncerto metu
(ačiū Kino pavasari!), tad jaučiausi taip, lyg būčiau turėjusi galimybę grįžti laiku atgal ir pamatyti muzikos genijų Ryuichi Sakamoto dar gyvą, atliekantį paskutinį savo gyvenimo koncertą. Šis filmas - transcendentinė patirtis. Visas tas 103 minutes mintys nešė per visus gyvenimo etapus, aplankytas vietas, sutiktus žmones. Kitaip negaliu pasakyti, Sakamoto muzika yra gyvenimo muzika, santrauka gražiausio, ką per gyvenimą galime patirti. Į šį filmą ne eikit, o bėkit!
In memoriam.