Kokias savo vertybes gali aukoti žmogus dėl gero gyvenimo? Filmas labai aktualus šiandien, kai su blogio tolerancija susiduri kiekvieną dieną. Verčia pagalvoti o koks kiekvieno iš mūsų blogio tolerancijos lygis šiandien?
Filmas, kuris galėtų būt drąsiai įtrauktas į mokyklos programą. Įdomus faktas: filmo garso režizierius prieš filmavimą paruošė ~600 psl. garso analizės, paremtos senais liudininkais, garso stiprumu ir pan., kad kuo labiau atkartot tikrą atmosferą. O pridėjus šių laikų aktualijas, filmas bando išsiveržt už 10/10 ribų. Būtinas kiekvienam adekvačiam žmogui.
Tai yra toks siaubas, kuris apninka kaip slogus debesis ir nepaleidžia net kitą dieną. Subtilu, estetiška, ciniška. Visiškai naujas žvilgsnis į holokausto temą ir blogį plačiaja prasme.
visiskai isskirtinis filmas, nematyta kino forma. Filmas pateikia daug graziu ir estetisku vaizdu, taciau nei minutei neleidzia jais pasimegauti fone girdint ir matant holokausto garsus ir vaizdus.
Taikliai pasirinkta kino kalba. Dar viena atkurta mirties stovykla nebūtų tokia paveiki, kokie yra paveikūs šio filmo garsai ir detalės. Išskirtinai puiki Sandros Hüller vaidyba.
Holokausto siaubas pateiktas gan rafinuotai ir net, sakyčiau, estetiškai, kaip keistai tai beskambėtų. Bet dėl to ne mažiau šiurpsta oda visos peržiūros metu... Labai paveikus pastatymas.
Labai daug lūkesčių buvo šiam filmui, gal dėl to nebuvo taip wow kaip tikėjausi. Tačiau vis tiek rekomenduoju, nes visiškai originalus pažįstamos temos pateikimas, puikūs aktoriai. Patiko pasirinkimas siaubą perteikti be žiaurių vaizdų, svarbius klausimus kelti neinant lengviausiu – vaizdų – keliu.
Blankus. Idėja gera bet iki galo neišvystytą, praleista daug galimybių sužaisti žiūrovo jausmais. Nėra įtraukiančios istorijos, veikėjai kažkokie apie nieką , be priešistorės. Jei jau pasirinkta nerodyti stovyklos vidaus tai turėjo būti labai didelis dėmesys skirtas kėkvienai mažai detalei, tačiau nebuvo jokio galvojimo outside the box- viskas buvo labai nuspėjama, filmo galėjau ir nežiūrėti nes nebuvo visiškai jokio siužeto, nustebinimo, dramos.
Vienas iš šių metų festivalio MUST! Holokausto tema kitaip. Paveikus filmas. Įdomi meninė forma. Kažkas švenčia gyvenimą, kažkas čia pat, už sienos, žiauriai kenčia. Žmogiški interesai praeities laikų įvykiuose, kurie reiškiasi ir šiandieniniame pasaulyje. Sukrečiantis.
Nors ir lėtas, bet stiprus filmas, kurį girdėti yra tiek pat svarbu kiek matyti. Priverčia jaustis nejaukiai ir kelti klausimus - kas turi nutikti, kad tai tampa norma, kada žmogus prieina šią ribą?
Šedevras, kurį reikėtų pamatyti kiekvienam. Vienas iš tų filmų, kurio nenorėčiau žiūrėti dar kartą, bet tik dėl to, kad jis neįtikėtinai stiprus ir paveikus.
Įdomu pamatyti filmą apie pasaulinį karą, kuris susijęs su juo netiesiogiai. Ypatingai sudomino režisūriniai sprendimai aktoriams leisti elgtis "laisvai", o kameras paslepiant skirtingose namo erdvėse. Mano vertinimu - labai aktualumas išlieka ir šiems laikams.
Filmas, kuris priverčia susimąstyti ir palieka įspūdį ilgam. Garso takelis taip pat meistriškai parinktas, uždarymo melodija apipavidalina visus filme perteiktus žiaurumus.
Kadangi nebuvo scenų iš koncentracijos stovyklos,nes veiksmas vyko už jos tvoros,tai nebuvo taip sunku žiūrėti.Įdomus pasirinkimas parodyti gyvenimą kitapus tvoros.
Out of sight, out of mind. Puikiai sukonstruotas ir labai efektyvus. Rodos, nuolat baksnoja į pūlinį, skauda, bet iki galo nesprogsta. Tave palieka su to pūlinio sunkumu.
Sukrečiantis. Stiprus. Slogus. Apie žmogaus aklumą ir kurtumą kitam: "ko nematau- dėl to širdies neskauda"! Garso takelis gali išvesti iš proto- nenuostabu, kad buvo apdovanotas! Jokio smurto, jokio kraujo, bet sunku pakelt žiaurumą! Vaidyba puiki!!! Kitu kampu papaskota holokausto tragedija su kruopelyte vilties naktimis paliekamų obuolių pavidalu. Nepamirštamas, primygtinai rekomenduojamas!
Gerai visų įvertintas, labai subtilus, geras garso takelis bei kinematografija. Įdomu stebėti filmą apie holokaustą, pateiktą kitaip. Ir nors nebuvo, kad filmas man paliktų itin didelį įspūdį, tačiau vis tiek rekomenduočiau pažiūrėti kitiems.
Tikėjausi labai daug, tačiau filmas šiek tiek nuvylė. Sandra Huller tikra žvaigždė, muzikiniai intarpai puikūs. Tačiau, tematika kine liesta ne kartą, ir šis filmas nieko naujo nepasakė. Idiliško gyvenimo ir mirties siaubo už sienos sugretinimas labai aiškus nuo pirmų kadrų, tokia nata išlieka ir visą filmą. Žiūrovas tarsi musė ant sienos, stebi šeimos gyvenimą per atstumą, jokių gilesnių pakapstymų ar emocinio svorio iš personažų. Kad pelnytis ir džiaugtis iš nužmogintų žydų skausmo yra žiauru - savaime suprantama, iš filmo norėjosi daugiau.
tikrai vertai pradėjo kino pavasarį! Ar jaučiame blogį šalia, ar tikrai galime priprasti, ar atpažįstame jį savyje...? Filmas nepaleidžiantis ištisomis dienomis, turbūt ir niekada nepaleis...
Kraupus gyvenimas kraupioje aplinkoje. Ir nors protas aiškina, kad čia viskas gerai - vėmimas ant laiptų parodo, kad kūnas reaguoja į antihumanistinį elgesį.
Gerai pažįstama tema nauju kampu. Labai gera idėja ir puiki vaidyba. Filmas privertė susimąstyti, o meistriškai kuriamas kontrastas dar labiau sustiprina įspūdį.
Šių metų KP atradimas - vokiečių aktorė Sandra Hüller, nominuota Oskarui ir BAFTA už pagrindinį vaidmenį “Kryčio anatomijoje”. Negavo nei vieno, nors atiduočiau jai visus, kaip ir už antraplanį vaidmenį kitame filme - “Interesų zona”. Tai - sukrečianti drama apie Aušvico (Osvencimo) baisumus… iš kitos tvoros pusės, kur žydi sodai, darželiai, gėlės ir krykštauja rubuiliai vokiečių karininko vaikai. Didžiausią įtampą sukelia tas baisus garsas (gavo Oskarą) - visą filmą ūžia krematoriumų krosnys ir veržiasi tas įsivaizduojamas baisus kvapas… Sandros Hüler įkūnyta “jausminga” konclagerio prižiūrėtojo žmona čia kuria savo svajonių gyvenimą… Sukrečiantis filmas.
Kaip parodyti nežmonišką žiaurumą, neparodant jokios atvirai smurtinės scenos? Režisieriui šiame filme tai meistriškai pavyko. Garsinės detalės čia itin svarbios, kurios priverčia pamatyti tai, kas lieka už rodomo kadro. Kone visos smulkmenos šiame filme turi kitą, nepaviršutinę potekstę. Jame nereikia žodžiais įgarsinti dalykų, kurie ir taip savaime suprantami, nors ir dialogai šiame filme yra genialūs. Šiurpino stovyklos komendanto šeimos ramumas ir racionalumas, kuris dar labiau sustiprino jų, kaip monstrų, įvaizdį.
Geras filmas.. Gražus gyvenimas per rožinius akinius.. super graso takelis. 24 val per parą girdi tuos siaubingus garsus.. Gražus sodas, bet gėlių neužuodi, vėjas atneša tik pelenus ir degančių kūnų tvaiką
Atrodo, jau tiek daug ekranizacijų matyta šia tema, bet šįkart filmas visai kitoks. Stipri kadruotė, daug dėmesio detalėms, įspūdingas garso takelis. Kone idiliškas šeimos gyvenimas, išpuoselėtas sodas, gyvenimas šiltnamio sąlygomis, o už tvoros - blogis. Tu to blogio akivaizdžiai nematai, bet filmui sukuria įtampą keliantį foną. Viena iš labiausiai įstrigusių scenų, kuomet ponia džiaugiasi savo sodu, gražiausiais žiedais, o fone - rūkstantis krematoriumas. Rekomenduoju, tokių filmų reikia!
Neapčiuopiamai sunkus filmas, tik po filmo galima suprasti kad jis sunkus ir paliečia gilius asmenybės kampelius. Sunkumas neapčiuopiamas, kaip ir pagrindinis baubas už sienos visą filmą. Pajausti ir suprasti filmas leidžia tik kelis kartus :)
Labai stiprus ir geras filmas. Buvo įdomu pažvelgti į viską iš kitos perspektyvos. Labai gerai perteikti ir išdirbti veikėjai. Vienas geriausių filmų. Manau verta pamatyti visiems
Labai geras ir stiprus filmas holokausto tema. Sunku buvo ziureti. Kai atrodo tiek jau filmu prikurta apie tai kas vyko koncentracijos stovyklose, sis filmas yra kai kas naujo. Rekomenduoju
Sunku rašyti komentarą tokiam filmui, nes jo tema savaime stipri, liūdna, tragiška. Filme priimti tikrai kitokie sprendimai žiaurumui pavaizduoti, garsai veikia taip pat stipriai, kaip ir vaizdai pasirodo. Tas buvo naujiena. Tačiau iš pačios vaidybinės pusės nebuvo kažko ypatingo. Kadangi lankiausi pačiame Aušvice, viską mačiau gyvai, tai matyt buvau "atjautus" savo tuo metu ir filmas nebepaliko tokių stiprių jausmų.
Nuostabus filmas apie žiauriausius dalykus. Baisiausia, kad žiaurumą pats susikuri savo vaizduotėje, nes filme nuostabus sodas, šilko skarelės ir "tobula" šeima... Būtina pamatyti.
Kvapą gniaužiantis filmas. Nė vieno žiauraus kadro, bet sukrečia lyg kaulų smegenų. Originalūs režisūriniai sprendimai, puikus aktorių darbas, įspūdingas garso montažas. Ir kur kas aktualesnis šiems laikams nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Tai kitoks filmas nei esam pratę žiūrėti, tiek atsižvelgiant į tematiką, tiek ir į bendrą planą. Aktorių darbas nuostabus, taip pat kaip ir operatorių. Apie garsus, net neverta kalbėti, juos reikia išgirsti bežiūrint filmą. Rekomendacijų sąraše šis filmas topuose!
Puikus pastatymas, atskleidžiantis neįtikėtiną dviejų skirtingų realybių skirtumą, kurį skiria viso labo viena koncentracijos stovyklos siena. Atskiro paminėjimo vertas filmo garsas, kuris perkelia šio filmo žiūrėjimo kino teatre patirtį į kitą lygį.
Mano subjektyviu vertinimu filmas įdomus ir vertas dėmesio, nors šia tema jau sukurta begalės filmų, parašyta daug knygų, tačiau vis atrandama naujų, kitokių dar nematytų, negirdėtų būdų kaip sugrįžti prie šios tematikos.
Tikrai kitoks nei įprasta filmas apie koncentracijos stovyklą. Lyg ir seki siužeto liniją apie šeimą gyvenančią už sienos, bet žinai kas vyksta stovykloje ir vis girdi garsus ar tam tikrus vaizdus nerodant pačių vaizdų iš stovyklos. Ne veltui filmas laimėjo oskarą, nes tokio aspekto šiai temai dar nebuvai mačiusi, o ir tema šiandieninėms aktualijoms artima.
Filmas tikrai nustebino, patiko, jog holokausto siaubai pateikiami per garso motyvus, tad paliekama teisė pačiam žiūrovui nuspręsti, kas vyksta už namo sienos. Rekomenduoju nueiti.
Visi apdovanojimai ir pripažinimai filmui yra neabejotini! Jo stiprumo esmė, kad filme parodant tik 3 žydus (vienas valo Aušvico viršininko nusiautus ilgaaulius batus, kitas atneša siuntinį komendanto žmonai, trečias prižiūri sodą), kad visiškai nematant genocido faktų, tampame prislėgti holokausto realybės. Tik pritildytais garsais iš Aušvico stovyklos, juntame situacijos tragiškumą. Gražiai už sienos gyvenančios budelio šeimynos kasdienybė sukrečia brutaliu absurdiškumu, nors, atrodo, matome tokį nekaltą, žaismingą moterų ir vaikų gyvenimą. Kad taip nėra, įrodo vien jau šeimininkės atvykusi mama – slapta pabėga iš grožio oazės jau po paros
Parodyti baisumus, kurių visiškai nėra ekrane, bet žiūrovas juos junta kiekvienu savo receptoriumi – neeilinė meistrystė!
Vertas atidarymo
Bet dėl to ne mažiau šiurpsta oda visos peržiūros metu... Labai paveikus pastatymas.
Holokausto tema kitaip.
Paveikus filmas. Įdomi meninė forma.
Kažkas švenčia gyvenimą, kažkas čia pat, už sienos, žiauriai kenčia. Žmogiški interesai praeities laikų įvykiuose, kurie reiškiasi ir šiandieniniame pasaulyje.
Sukrečiantis.
Kitu kampu papaskota holokausto tragedija su kruopelyte vilties naktimis paliekamų obuolių pavidalu. Nepamirštamas, primygtinai rekomenduojamas!
Kone idiliškas šeimos gyvenimas, išpuoselėtas sodas, gyvenimas šiltnamio sąlygomis, o už tvoros - blogis. Tu to blogio akivaizdžiai nematai, bet filmui sukuria įtampą keliantį foną. Viena iš labiausiai įstrigusių scenų, kuomet ponia džiaugiasi savo sodu, gražiausiais žiedais, o fone - rūkstantis krematoriumas.
Rekomenduoju, tokių filmų reikia!
Parodyti baisumus, kurių visiškai nėra ekrane, bet žiūrovas juos junta kiekvienu savo receptoriumi – neeilinė meistrystė!