Istorinis filmas sukrėtė gerąja prasme, neišėjo iš galvos visą dieną. Žydų šeimos tragedija, bejėgiškumas prieš bažnyčios įstatymus ir teismus, kada atimamas 6-7 metų sūnus, kuris krikščioniškai perauklėjamas pasikeičia, užauga ir identifikuoja save jau kitokį. Pasikeitimas nebeleidžia grįžti ir jaustis savo šeimos dalimi.
Vienas iš šio kino pavasario favoritų. Filmą rekomenduoju žiūrėti suvokiant istorinį ir filosofinį kontekstą, tuomet išsilukštens visas grožis. Man asmeniškai buvo wooow! Ir graudinausi ir pykau ir grožėjausi ir žavėjausi ir pamąstymui turinio užteko.
Tikra istorija paremtas pasakojimas apie Katalikų bažnyčios nusikaltimus, neribotą popiežiaus Pijaus IX galią, žydų šeimos dramą. Filmas geras, bet kažkaip neįsipaišo į “Kino pavasario” kontekstą.
Neblogas filmas mėgstantiems istorinius filmus, susijusius su katalikybe bei Vatikanu. Veiksmas vyksta XIX a. Italijoje, labai neįprasta ir įtaigi žydų berniuko, kurį atėmė iš šeimos, istorija.
Kodėl išsirinkau žiūrėti šį filmą? Nes patys faktai pasirodė įdomūs: veiksmas vyksta XIX a. Italijoje (kas jau žavi), o filmo epicentre - Vatikanas su savo dogmomis ir absoliučia valdžia paprasto žmogaus atžvilgiu. Man visada patiko tokio pobūdžio filmai, o ir pati istorija įtraukė. Ir tikrai taip, pasiimkite vienkartinių nosinių, nes gali prireikti.
Akmenukas į katalikų bažnyčios daržą. Tikri XIX a. įvykiai, apie jauną žydų berniuką, kurį popiežiaus valstybė atėmė iš savo šeimos ir užaugino kaip kataliką.
Be galo jautrus filmas. Nesu linkus žiūrėti filmus tokia tematika, tačiau šis prikaustė nuo pat pradžios, verkiu gana retai, tačiau šis filmas sugraudino ne vieną ir ne du kartus
Įprastai tokių filmų jau nebelabai žiūriu ir nelabai mėgstu, bet daug jausmų sukėlė šitas filmas, labai pykau, erzinausi, galiausiai verkiau. Tai už sukeltas emocijas atleidžiu tą oldschool manierą.
Sukėlė daug jausmų - tiek nusivylimo, tiek vilties, tiek pykčio ir apmaudo. Labai įdomi kelionė, privertusi pamąstyti kokia kaina gali gali tekti sumokėti palikus institucijos valdžią vieno žmogaus rankose.
Filmą rekomenduoju žiūrėti suvokiant istorinį ir filosofinį kontekstą, tuomet išsilukštens visas grožis.
Man asmeniškai buvo wooow! Ir graudinausi ir pykau ir grožėjausi ir žavėjausi ir pamąstymui turinio užteko.