Niūri, suvaržyta kasdienybė. Žmogaus sąmonės ir valstybės taisyklių priešprieša, tokia kultūra. Negali patikėti, bet ir nusijuoki iš netikėtumo. Labai gerai, norėjosi net ilgesnio filmo.
Patiko vinječių estetika ir už kadro likę policinės valstybės tarnai, kurie kiekvienam žingsnyje tave persekios, grasins, priekabiaus, gniuždys, objektyvizuos tavo kūną, tyčiosis, bandys įteigti, kad esi nusikaltėlė, nevykėlis, keistuolė, iškrypėlis, "blogas". Net šuns vedžiojimas viešumoje-nėra leistina veikla, nes šunys-"purvini gyviai". Atrodė, salėj sėdėdama galėjau fiziškai įsijausti į personažų priespaudą ir kančią.
Filmas tiek liūdnas, kad net juokingas. Istorijos trumpos, lengvai suprantamos. Man asmeniškai labai patiko filmavimo stilius - vienas ilgas kadras leisdavo lengvai susitapatinti su veikėju.