Puikus filmas - gražūs vaizdai, įtaigi vaidyba ir liūdna istorija.

Maura Delpero prieš keletą metų mane sužavėjo filmu „Maternal“, kabinančiu kažkuo labai tikru ir nesuvaidintu. Viena vertus, turbūt todėl, kad, išskyrus seserį Paolą, visus vaidmenis atliko neprofesionalūs aktoriai ir jų vaidyba buvo autentiška, netipiška, jautri. Kita vertus, motinystės tema man pasirodė atskleista labai įtaigiai. Tuo tarpu „Vermiljas“ – labai vaizdingas, netgi kažkoks „knygiškas“ ir jaukiai užliūliuojantis, bet jame kiek pasigedau tos gyvenimo substancijos, kuria kunkuliavo „Maternal“. „Vermiljas“ man pasirodė lėtesnis, labiau introspektyvus, išgrynintas. Visgi nors gavau ne visai tai, ko po „Maternal“ tikėjausi iš M. Delpero, vidinė kelionė įvyko, laikas sustojo, akys palepintos, širdis pripildyta... Ko daugiau benorėt?..

Labai gražūs kalnų vaizdai, parodoma gyvenimas kalnuose tiek žiemą, tiek vasarą. Ir vienos šeimos gyvenimo istorijos tarpsnis.

Labai pasiilgstu lėtų, tikroviškų filmų. Per vaizdą, garsą ir nuostabius dialogus

Nepaprastai įtaigus filmas, kuris mane sužavėjo savo giliu pasakojimu ir nuostabiais Italijos Alpių vaizdais. Istorija apie jauno dezertyro Pietro ir mokytojo šeimos gyvenimą karo pabaigoje atskleidžia žmogiškumo, meilės ir paslapčių temas. Aktorių vaidyba buvo įtikinama, ypač vyriausios dukters ir Pietro santykiai palietė širdį. Rekomenduoju šį filmą tiems, kurie vertina istorines dramas su giliu emociniu turiniu.

Sunkus, bet kartu ir to laiko tikras gyvenimas pavaizduotas puikiai nufilmuotame kine. Mintyse lieka visam vakarui šeimos gyvenimas, jų džiaugsmai, vargai ir kasdienybė. Gražūs vaizdai labai... jautrus, labai tikroviškas ir kartu sunkiai mums šiais laikais įsivaizduojamas gyvenimas.

Puikus filmas, tikrai labai gražiai nufilmuotas. Detalės, vaizdai, veikėjai. Nors buvau skeptiškai nuteikta prieš filmą, bet paliko tikrai puikų įspūdį.

Štai ir laikas geriausiems. Labai gerai nufilmuota. Ant tiek gerai, kad atrodo kaip dokumentika. Toks paprastas žmonių gyvenimas aukštai kalnuose beveik uždaroje bendruomenėje, kur laikas atrodo sustojęs. Tai galėtų būti ir XIX a. pabaiga, ir I pasaulinio karo metai.

Lėtas, gražus filmas. Taip ir norisi nusikelti į kalnus, leisti sau atsitraukti. Gražus šeimos, sesių portretas.

Filmas-šventė akims. Vizualinė filmo dalis tikrai įspudinga. Pati vaidyba gal kiek per sunki kinui, labiau teatrinė. Filmas geras, bet nuostabiu nepavadinčiau.

Išties jautrus, bet sukrėčiantis filmas, gali priversti išspausti ašarą. Pats filmo siužetas įtraukiantis, perteikiantis gyvenimo karo metais emociją, to laikmečio problemas, moters padėtį visuomenėje.

Istorija nekabino, filmas ištęstas ir sunkus.

Šio filmas siužetas ir režisierės darbas neatitinka lygio tų filmų (jau pažiūrėjau 6), kurie rodomi kino pavasario festivalyje. Jaučiausi įkliuvusi, patikėjusi rekomendacija, buvo gaila savo laiko. Šis filmas daug reiškia ir svarbus tik režisierei, prisimenant savo giminės istoriją, Vermilijaus kaimo gyventojams ir gyvenantiems tose apylinkėse. Nerekomenduoju.

Klasikinis romananas, jautriai perpasakojamas. Išskirtinė muzika.

Labai lengvai susižiūrėjo, miestelio mokytojo šeimos drama, gražūs vaizdai, įdomūs charakteriai, kaip daugelis pastebėjo lyg skaitytum knygą. Tikrai rekomenduoju

Jausmas geras, kaip perskaičius įtraukiantį romaną apie gyvenimo meilę.

Vermiglio kaimelio centre – mokytojas, beveik dievas tėvas, amžinai nėščia jo žmona, ir vaikai, kurių likimas apskaičiuojamas pagal formules. Bet ne viską įmanoma apskaičiuoti, ypač tai, kas užsimezga tarp gražuolės dukros ir dezertyro. Knygiškas ir labai vaizdingas, nors visai nelinksmas pasakojimas apie tradicijas, vertybes ir aukas.

Kolegos filmą labai taikliai pavadino filmu, primenančiu gerą romaną ir negalėčiau pritarti labiau. Gražūs Alpių vaizdai, stiprūs moterų portretai, daugybė skaudulių ir tirštas, knygiškas pasakojimas, persunktas tradicijomis ir mąsliais žvilgniais šį filmą neabejotinai pavers daugelio favoritu.