Patiko filmas, gražūs gamtos vaizdai, ir žmonių gyvenimo pasirinimų analizavimas per laiko tėkmę.

Šis filmas išsiskiria kūnišku laiko pojūčiu – jis tampa veikėju, kuris keičiasi kartu su personažais. Pagrindinė veikėja tyli, nes už ją kalba laikas, išreiškiantis ir švelnumą, ir skausmą. Vien jos veidas perteikia vidinius monologus. Pasakojimas evoliucionuoja nuo paprasto, šventiško gyvenimo iki modernaus pasaulio su naujais siekiais, o aplinka keičiasi greičiau nei patys veikėjai. Tai meilės istorija, kuri gilėja ne prasme, o laiku, primindama, kad kūnas sensta, bet siela išlieka jautri ir stipri.