Rodosi, režisieriaus Vytauto Puidoko ir operatoriaus Lino Žiūros tandemas žymi naują puslapį lietuviškoje dokumentikoje. Atvykę ieškoti istorijų į atokią sveikstančių žmonių bendruomenę jie atranda herojų, kuris čia neatrodo savas. Prieš kamerą jautriai atskleidžiamas paauglio gyvenimas – belieka tyliai stebėti ir klausti savęs, ar iš tiesų esu empatiškas? Ką galėčiau daryti kitaip, kad Matui nereikėtų čia būti? Nors Dievo pirštas filme jaučiamas, stebinčiojo tikėjimas čia nesvarbu, svarbiausia – širdies balsas.