Tikras, grynas ir atviras! Labai!

Geriausias matytas lietuviškas filmas

Sunkus, nepatogus, bet labai reikalingas filmas.

Labai stipri dokumentika. Bravo režisieriui ir operatoriui. Labai rekomenduoju pamatyt, kad suprast, kokie mes laimingi!

Rodosi, režisieriaus Vytauto Puidoko ir operatoriaus Lino Žiūros tandemas žymi naują puslapį lietuviškoje dokumentikoje. Atvykę ieškoti istorijų į atokią sveikstančių žmonių bendruomenę jie atranda herojų, kuris čia neatrodo savas. Prieš kamerą jautriai atskleidžiamas paauglio gyvenimas – belieka tyliai stebėti ir klausti savęs, ar iš tiesų esu empatiškas? Ką galėčiau daryti kitaip, kad Matui nereikėtų čia būti? Nors Dievo pirštas filme jaučiamas, stebinčiojo tikėjimas čia nesvarbu, svarbiausia – širdies balsas.