Kai atėjome į šį seansą, be mūsų buvo tik 2 žmonės. Pagalvojom: WTF? Ant tiek blogas? Nė velnio! Labai geras, šiltas, pilnas žmogiškumo filmas. Tau nieko neperšama ir tu supranti, kad šitas pasaulis yra tikrai margas. Ar tai - blogai? Gal tiesiog pažiūrėk šitą filmą.
Patiko. Patiko tas lengvumo (ar gal despratiškumo?) jausmas, kai iškeliavo ieškoti dingusios giminaitės. Du skirtingi žmonės. Kai nežinai, ko ieškai. Nežinai, ar nori rasti. Ir kai.. galbūt nenori būti atrasta? Paliko atvirų vietų interpratacijai. Charizmatiški veikėjai, nenuspėjamas siužetas. Tikrai įtraukė.
Netikėtai įdomus ir šiltas filmas. Nemažai teko vaikščioti po Stambulą, tai buvo malonu prisiminti. Gruzinų kinas - geras buvo prieš daugelį metų, toks jis ir dabar.
Toks jausmas po filmo, kad ir aš paklajojau po Stambulo gatveles ir kavines kartu su filmo veikėjais, ieškodama Teklos ir savęs.. labai geras, šiltas jausmas po filmo..
Ah, koks gražus ir nuostabus. Iškeisčiau visus tris paskutinius matytus filmus į šį vieną. Kaip svarbu priimti žmones su jų duotybėmis. Kaip iš laiko perspektyvos tik įvertiname, kas iš tiesų brangu. Po filmo - daugiau meilės visiems.
Kažkas nuostabaus! Visiškai netikėtai atrastas filmas feste, kuris atvėrė Stambulo gatves tokia šilta ir kupina kultūros šviesa. Istorija papasakota su daug meilės ir empatijos, rekomenduoju!
Liūdnai pozityvus, o galbūt pozityviai liūdnas filmas, gražiai sudedantis visus taškus ant i ir susmingantis giliai į širdį. Must see LGBTIQA+ artimiesiems, už artimo atsiskleidimą jaučiantiems gėdą ir pasimetimą, o ne meilę ir pasididžiavimą.