Kaip ir buvo paminėta filmo pristatyme. Vienus filmas labai sujaudina. Kitus - labai atmeta. Jean-Baptiste vaidyba nuostabi! Nuo vieno didžiausių juokų festivalyje šiemet iki susimąstymo. Geras ir puikiai suprantu, kodėl daugeliui nepatinka. Filmas apie moterį, kuri nesidžiaugia gyvenimu. Ir pati nežino kodėl.

Sužavėjo

Žiūrėjau 10 filmų ir šitas mažiausiai patiko.

Gražus nuo juoko iki ašarų.

Labai nemalonus filmas :( Kaip kalbėjome su filmo kolegėmis iškart po filmo - jaučiamės apšauktos ir aprėktos :)

Pabūsiu nepopuliari-dauguma personažų nesužadino manyje jokios empatijos, tik pasibjaurėjimą ir atmetimą. Iš pradžių buvo juokinga, o paskui tik šlykštu klausytis pagrindinės herojės dejonių ir pykčio dėl visko ir ant visko. Priminė kai kuriuos žmones realybėje, su kuriais nesinori turėti nieko bendro.

Karti tiesa paliko mane su giliu emociniu įspūdžiu. Stebėdama Pensi kovą su savo demonais, jaučiau sunkumą ir liūdesį, tačiau kartu ir viltį, kad net ir sudėtingiausiose situacijose galima rasti kelią į atleidimą ir supratimą.

Filmas kur žvengi žvengi. O po to galvoji galvoji. Ir dar galvoji. Rekomenduoju!

Labai britiškas, labai gera vaidyba, o score primena 90ųjų filmus.

Filmas apie tai, kaip žmogus pragyvena gyvenimą jo negyvendamas, kol galiausiai viskas susikaupia ir išsprogsta

Režisierius Mike Leigh fantastiškai miksuoja humorą ir dramą, dosniai atseikėja absurdiškumo ir sušvinta tuo, kuo visuomet garsėjo - savo filmų minimalistiškumu, paprastumu ir gyliu. Mike Leigh stiprybė - paprastų žmonių vaizdavimas ir jų kasdienybės sunkumai, stiprūs ir daugiasluoksniai personažai, kuriais tiki, už kuriuos pergyveni ir kurie sujudina tavyje empatiją. Jeigu pastaruoju metu jaučiate, kad pernelyg daug burbate - must see. Kaifuva, o ne filmas!