Vienas iš favoritų. Gražus filmas, puiki muzika. Gal kiek nuspėjamas siužetas pažiūrėjus trailerį… Patiko tai, kad ir nuotaikingas, ir jautrus tuo pačiu.
Nuoširdi ir įkvepianti istorija apie meilę muzikai. Filmas subtiliai atskleidžia šeimos ryšių svarbą ir gyvenimo netikėtumus. Žiūrėdama jaučiausi įtraukta į jų pasaulį, o muzikiniai pasirodymai suteikė ypatingo žavesio. Rekomenduoju šį filmą visiems, ieškantiems šilto ir prasmingo pasakojimo.
Tai natūralus, muzikalus ir profesionaliai sukurtas filmas apie ritmą, kurį kiekvienas nešiojamės savyje. Iš pradžių visiškai skirtingi broliai pamažu tampa panašūs kaip du vandens lašai, o jų santykis kuria tikrą emocinę simfoniją. Jei gyvenimas yra muzika, tai šis filmas – puikus jos aranžuotės pavyzdys.
Labai patiko filmas! Pasirinkau jį atsitiktinai, tačiau pranoko mano visus lūkesčius! Sukėlė nemažai šypsenos, muzika nuostabi, taip pat suspaudė ir širdutę. O kokia nuostabi filmo pabaiga! Labai rekomenduoju!
Skaitydama išankstinius vertinimus, šio filmo nebuvau įsidėjusi į geidžiamiausių krepšelį. Tačiau pamačiusi anonsą intuityviai nusprendžiau, kad turiu jį pamatyti. Tai buvo pirmasis šio Kino pavasario pamatytas filmas. Nuo juoko iki ašarų. Kol kas mano favoritas. Puikus!
Fanfaros“ – tai vizualiai įspūdingas, tačiau siužetiškai fragmentiškas filmas, kuriame režisierius siekia perteikti emocinį pakilimą ir nusivylimą per muzikos bei vaizdo sintezę. Nors kai kurios scenos pribloškia estetika, bendras pasakojimas gali pasirodyti pernelyg abstraktus žiūrovui, ieškančiam aiškios istorijos.
Pažiūrėjau 26 KP filmus. Visi neįtikėtinai geri. Nesigailiu nei dėl vieno pasirinkimo. Mano asmeniškas favoritas - “Vermiljas”. Na, o žiūroviškiausiu filmu rinkčiau filmą “Fanfaros”. Puikus filmas. Visos gyvenimo amplitudės. Ir visos išgyventų emocijų amplitudės. Nuo juoko iki ašarų… Ačiū festivalio rengėjams. 2025 m., jubiliejinis KP festivalis išskirtinai stiprus!
Prancūziška gera komedija, kur kaip ir dera šiame krašte nepaliekamas žiūrovas tik smagiam juokui, visada greta keliauja svarbi žinutė, moralinio kompaso vedima. Ir nors buvo gražu. Buvo nuolatinis vedimas. Buvo posūkiai. Buvo muzika ir moralai. Bet drauge jis visą laiką nepaliaujamai buvo nuspėjamas. Tad laikas tikrai nepraleistas veltui 4/5 bet nepasiliks, neįstrigs ilgam, kur nešiotumeisi širdy.
Šis filmas vienas mano favoritų. Eiti neplanavau, bet daug gerų rekomendacijų ir įspūdžių motyvavo išvysti kūrinį ekrane. Pritariu, kad renkatis prancūzišką filmą - bene niekada neprašausi. Rekomenduoju, kas nenori slogių emocijų, lėto klimpimo. Čia su lengvumu, muzika, šypsena.
Kol kas vienareikšmiškai mano favoritas. Išskirtinai prancūziškas gebėjimas kalbėti lengvai ir šviesiai apie liūdnus dalykus, taip jautriai ir subtiliai atvaizduoti santykių dramą. O kur dar nuostabi muzika! Viso filmo metu nedingo šypsena, "lakstė" šiurpuliukai. Rekomenduoju!
Jeigu nežinai, į kokį filmą eiti, rinkis prancūzišką kiną - beveik niekada neprašausi. Ne išimtis ir "Fanfaros" - atrodo, lengvai vykstantis, tarsi neįpareigojantis, verčiantis šypsotis, bet tuo pačiu suplakantis tokį jausmų kokteilį, kad sėdi nuo ašarų šlapiu veidu, ir tuo pačiu su šypsena lūpose. Jautrus, šiltas, labai liūdnas, bet tuo pačiu ir šviesus, įkvepiantis filmas. Šiek tiek stiliumi ir pobūdžiu priminė "Neliečiamuosius" - vieną stipriausių matytų prancūziškų filmų.
Vilties ir beviltiškumo linksmieji kalneliai! Juokas pro ašaras ir su prancūzams būdingu humoru papasakota istorija gausi įvairiausių, kasdienybėje rečiau sutinkamų temų.
Filmas, nagrinėjantis įdomią temą, į kurią būtų buvę galima pažiūrėti iš labai įvairių perspektyvų, tam tikrais klausimais nerti dar giliau. Tačiau režisieriaus pasirinkimas irgi nenuvylė, gražiai 'sustyguota' istorija, paliekanti atvirą klausimą - tai kuris gyvenimo bilietas visgi iš tikrųjų yra tas laimingasis?
Gražus, jautrus, mielas ir labai prancūziškas filmas. Čia nėra netikėtumų, na, nebent didelis dėmesys muzikai (tikrai daug duoda filmui). Jei norit kokio įmantraus “kinopavasariško” kino-čia ne tai. Bet jeigu norit gerai praleisti laiką su puikiu prancūzišku kinu-nueikit!
Yra dalykų, kuriems tikriausiai niekada nesakyčiau ne. Pavyzdžiui daug kam, kas susiję su mano mylima Prancūzija. Arba mano dievinamu prancūzišku kinu.
Ypač - prancūziškomis komedijomis, kurias žiūrint plačiau atveri ne tik besišypsančias ir juoku pratrūkstančias lūpas, bet ir širdį, kažkam, kas taip tyra, kad suvirpina stipriai ir giliai.
Filmas visiškai toks, kokio tikėjausi. Ar “nuraus stogą” nuo akibrokštų? Ne. Ar bus tikro gyvenimo? Taip. Ar verta? Vienareikšmiškai. Taip.
Patiko tai, kad ir nuotaikingas, ir jautrus tuo pačiu.
Pranoko visus lūkesčius! Ačiū
Mano asmeniškas favoritas - “Vermiljas”.
Na, o žiūroviškiausiu filmu rinkčiau filmą “Fanfaros”. Puikus filmas. Visos gyvenimo amplitudės. Ir visos išgyventų emocijų amplitudės. Nuo juoko iki ašarų…
Ačiū festivalio rengėjams. 2025 m., jubiliejinis KP festivalis išskirtinai stiprus!
⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
Juokas pro ašaras ir su prancūzams būdingu humoru papasakota istorija gausi įvairiausių, kasdienybėje rečiau sutinkamų temų.
Ypač - prancūziškomis komedijomis, kurias žiūrint plačiau atveri ne tik besišypsančias ir juoku pratrūkstančias lūpas, bet ir širdį, kažkam, kas taip tyra, kad suvirpina stipriai ir giliai.
Filmas visiškai toks, kokio tikėjausi. Ar “nuraus stogą” nuo akibrokštų? Ne. Ar bus tikro gyvenimo? Taip. Ar verta? Vienareikšmiškai. Taip.
Fanfaros - man labai patiko. Rekomenduoju!