Jautrus, priverčiantis susimąstyti

Emociškai stiprus ir jautrus dokumentinis filmas. Stebint baskės Josebės kasdienybę Čilės senelių namuose, pajutau, kaip stipriai žmogus gali ilgėtis savo šaknų ir gimtinės. Filme juntama kaip atmintis ir tapatybė išlieka gyvos net ir toli nuo namų. Rekomenduoju šį filmą visiems, kurie vertina gilias ir prasmingas gyvenimo istorijas.

Šitas labai geras

Tikiu, ne kiekvienas pasirinks šį filmą žiūrėti kino teatre. Manau ir ne kiekvienas rinksis į šią temą nardintis. O vertėtų. Džiaugiuosi Giedrės Žickytės kūriniais, jie visapusiškai įtraukia, priverčia susimąstyti, ir nors veikmas vyksta toli nuo Lietuvos, kaži kaip juntasi tas lietuviškas režisierės prieskonis...